Voverės knygų lentyna

***

2010-02-01T09:27:00.000-08:00

Labas vakaras, mielieji.

Dar įvade rašiau, jog nepažadu, kad įrašai bus periodiški. Po kelių mėnesių pertraukos vėl esu pasiruošusi aprašyti perskaitytas knygas. Šiuos kelis mėnesius aš daug skaičiau, bet ranka nė nekilo jų aprašyti, nes be Ivanauskaitės knygų kažko labai įsimenančio nė nebuvo. Tai gi dar karta pažadu sau ir Jums, kartas nuo karto kažką aprašyti.

Voverė.

16. Petra von Cronenburg "Levandų bliuzas"

2009-09-29T10:13:00.001-07:00

Petra von Cronenburg "Levandų bliuzas" 2007m., 216 psl.

Dalija - išsiskyrusi moteris jau artėjanti 40 metų link. Vokietė gyvenanti Prancūzijoje. Jos gyvenimą sudaro jos "rožių krautuvėlė", kurioje parduodama viskas su rožių atspalviu, atvaizdu, skoniu ir kvapu. Dalija ir jos draugė Estela kiekvieną savaitę sulaukia nuostabių atvirukų ir Brunės - draugės, kuri gyvena "nuostabų" gyvenimą. Visiškai pavargusios nuo krizės Dalija ir Estela palieka savus rūpesčius ir išvyksta pas Brunę, tikėdamosis atostogų. Ši kelionė pakeis daugiau, nei jos galėjo įsivaizduoti.

Ši knyga vis traukdavo mano akį bibliotekoje. Kol vieną silpnumo akimirką, kokčiai violetinė knyga atsidūrė mano rankose. Knyga perkandau pakankamai greitai, bet didelių apmąstymų man ji nesukėlė. Savaitgalinis romanas. Mintyse ilgam užsiliks tik viena eilutė : "Optimistas yra tas, kuris gerai žino, koks liūdnas gali būti pasaulis, o pesimistas tai supranta kasdien iš naujo."

Rekomenduoju tiems, kuriems norisi lengvos, neįpareigojančios literatūros.

p.s. skaitau per daug tokių knygų (:

15. Marina Lewycka "Trumpa ukrainietiškų traktorių istorija"

2009-09-29T09:38:00.000-07:00

Marina Lewycka "Trumpa ukrainietiškų traktorių istorija" 2006m., 336 psl.

Nadeždos tėvui jau per 80 metų, tačiau tai jam netrukdo pasipiršti 34 metų ukrainietei, kurią jis nori išgelbėti nuo skurdaus gyvenimo jau minėtoje Ukrainoje. Nadeždos tėvui labiausiai patinka Valentinos krūtinė. Matyt tai labiausiai nervina Nadežda ir jos seserį Vera, tai: tėvo elgesys, nors motina mirė vos prieš kelerius metus, senatvinis marazmas ir amžini tėvo pasakojimai apie traktorius. Knygoje tęsiasi ne tik tragikomiška Nadeždos tėvo ir Valentinos buitinio gyvenimo tema, bet ir praeities keliai, kurie išaiškins daug paslapčių.

Tai dar viena knyga, kuri nesikėlė nei didelio vargo, ją perskaityti, nei didelių apmąstymų. Dar vienas lengvas, nuotaikingas romaniūkštis.

Rekomenduoju, tiems, kuriems reikia poilsio nuo rimtų knygų (:

14. Tibor Fischer "Kolekcininkų kolekcininkė"

2009-09-18T12:19:00.000-07:00

Tibor Fischer 'Kolekcininkų kolekcininkė" 2005 m., 240 psl.

Šis, šizofrenijos kamuojamas autorius, pateikia jums romaną, kurio pagrindinė herojė - šumerų civilizacijos laikų vaza. Sakot nuobodu? Vaza - tuometinei savo šeimininkei "pasakoja" istorijas iš visų laikų istorijos. Skaitant vis pamiršdavau, kad tai vaza, o ne "vazinas", nes istorijos buvo pasakojamos su tokiais vyriškais komentarais, kad tikrai trikdė.

Romanas žavi savo lengvu siužetu, nuotaikingai ir nešališkai pasakojamu šeimininkės namų gyvenimu, absurdiškomis istorijomis ir tikrai didele kūrėjo fantazija.

Rekomenduoju tiems, kuriems nesinori rimtos knygos. Kaip sako eilutė ant knygos viršelio "Fischeris privers jus kvatotis iš tokių dalykų kurie, atrodo, labai toli nuo humoro"

13. John Boyne "Berniukas Dryžuota pižama"

2009-09-18T11:50:00.000-07:00

John Boyne "Berniukas Dryžuota pižama" 2009m., 143 psl.

Knygos anotacijoje parašyta, jog šią knygą svarbu pradėti skaityti, nežinant apie ką ji Tačiau išėjo taip, kad skaičiau jau žinodama, kuo prasidės ir kuo baigsis. Nuo pradžios iki galo.

Holokausto tema visada virpina širdį ( jokio sarkazmo, žmonės ... ), ypač, kai pasakotojas vis dar vaikiškai naivus. Knyga - apie įkvepiančią draugystę, kuriai nesutrukdė net aukšta, vielinė tvora. Brunas - vokiečių esesininko sūnus. Bruno tėtis yra paskiriamas Aušvico koncentracijos stovyklos valdytoju. Visa Bruno šeima iš malonaus Bernlyno perkeliama į Aušvicą. Pro Bruno kambario langą matyti, stovyklos kiemas, pilnas vyrų apsivilkusių pižamomis. Šmuelis - berniukas vilkintis dryžuota pižama.

'Vaikiškomis mintimis, apie ne vaikiškus dalykus".

Rekomenduoju tiems, kuriems filmas " Gyvenimas yra gražus " atrodo vienas iš gražiausių.

P.s. Noriu jūsų paklausti. Šioje knygoje tikrai kalbama apie Aušvicą?

12. Goerge Orwell "1984"

2009-09-04T22:43:00.000-07:00

Goerge Orwell "1984" 2007m., 264 psl. Išleidimo metai: 1946m.

Okeanija - valstybė"nesugadinta" laisvės, individualumo ir norų, kaip pasakytų Petuchauskas iš "Paskutinių Brėmėno Muzikantų". Okeanijos valdžia diena, naktį seka kiekvieną šalies pilietį, kuria naują absoliučiai skurdų žodyną, kad gyventojai, gyvenantys diktatūroje ir to net nesuprantantys, negalėtų net pagalvoti apie laisvę ar praeitį, kuri yra trinama priklausomai nuo dabarties įvykių. Okeanijos piečių pareiga - mylėti Didįjį Brolį. Šalies žmonės yra sukami ir valdomi mažu varikliuku, vadinamu patriotizmu, kuris šioje situacijoje yra visiškai suklastotas.

Vinstonas Smitas - Okeanijos pilietis. Jis trina praeitį, pakeisdamas ją dabartimi. Vinstonui jau kelis metus vis kirbėjo ta mintis, kad trinti istoriją, blogai, Didysis Brolis yra apgaulė, o neapykantos dviminutė yra visiškas absurdas, Štai čia Smitas pradeda aiškintis, kaip buvo anskčiau ir šis poelgis įsuka jį į įvykių verpetą, kurio kulminacija pribloškia.

Apie knygą perskaičiau lentynoje ir nusprendžiau, kad turiu (!!!) ją perskaityti. Pirmieji knygos puslapiai alsavo į mane sovietmečio kvapu. Net nežinau, kaip tiksliai galėčiau apibūdinti įspūdį, kurį man sukėlė knygą. Tai matyt būtų ilga pauzė ir tada žodžiai, tvirtinantys, kad knyga privertė mane stipriai susimąstyti.

Rekomenduoju tiems, kuriems patiko Bradbur'io "451 Farenheito" ar McCarthy "Kelias''. Ar tiems, kuriems smalsu pažvelgti į civilizacijos savidestrukciją.

Voverė (lyžt)

11. Frederic Beigbeder " Romantiškas egoistas"

2009-09-02T09:17:00.000-07:00

Frederic Beigbeder " Romantiškas egoistas" 2006m., 293 psl.

Ir štai, voverės knygų lentynoje dar viena šio rašytojo knyga. Viena iš geriausių, kurias jis yra parašęs. Kad ir kaip negaliu pakęsti dienoraščio tipo knygų, ant šios pykau vos vieną kartą.

Kaip visada, Bėgbėdės knygos yra beveik autobiografinės, nes visų knygų pagrindiniai veikėjai yra ne tik fiziškai, bet ir emociškai panašūs į patį autorių.

Šį kartą, Oskaras Diufrenas rašo dienoraštį. Savo gyvenime, jis ieško tos vienintelės, kurią galės mylėti kuo toliau, tuo labiau. Oskaras nenustygsta vietoje. Vakarėliai seka vienas po kito, Europos šalių sostinės visada priima svetingai. O ir narkotikai visur geri. Taip, tai 34 metų nesubrendėlio prancūzo dienoraštis.

Knyga pas mane atsidūrė tada, kai pamačiau, kad Linga ją skaito. Nors sakiau, kad man gana šio neurotiko knygų, negaliu susilaikyti.

Rekomenduoju: Beigbederio gerbėjams, norintiems pažinti šį autorių, ar tiems, kurie norėtų užlaužti mikroblogų svetaines šios knygos ištraukomis.

Štai pati geriausia citata, kuri mane vis dar žavi savo genialumu:

"Meilė - kaip amerikietiški kalneliai, iš pradžių, kyla, po to staiga leidžiasi, vėl kyla, vėl leidžiasi, o pabaigoje vienas kitą apvemia!

Labanakt,

Voverė.

10. Lorenzo Carcaterra " Saugi vieta"

2009-09-02T08:48:00.000-07:00

Lorenzo Carcaterra " Saugi vieta" 2009 m., 351 psl.

Ši knyga yra pačio Lorenzo, jo mamos, tėčio, bei visos giminės autobiografinė knyga, kuri yra, kaip tik tokia, kokios galima tikėtis iš šio autoriaus ( "Pragaro virtuvės vaikėzai, arba miegaliai" yra parašyti šio autoriaus ). Knygoje apstu smurto, karo, New Yourk'o, itališkų tradicijų bei šeimos santykių.

Lorenzas užaugo Pragaro virtuvėje, šeimoje, kurioje smurtas nebuvo naujiena. Jo tėtis, Martijas buvo karštakošis, gąsdinęs visus aplinkinius savo nenuspėjamu charakteriu ir kumščio tvirtumu. Kiekvienas kivirčas šeimoje baigdavosi spyriais, ašaromis, krauju, siūlėmis, net sulaužytais kaulais. Lorenzas niekada nesiskundė tokiu gyvenimu, nes visi draugai namie pakentė lygiai tą patį. Lorenzo noras nužudyti tėvą atsiranda tik tada, kai jis sužino apie ankstesnįjį tėvo gyvenimą, jo dukrą, apie kurią jis nieko nežinojo ir žmoną, kurią jis nužudė.

Knyga rankose atsidūrė vien dėl autoriaus, nes skaitant "Pragaro virtuvės vaikėzus" taip, kaip dar neteko skaitant verkti niekada. ir šį kartą, nenusivyliau autoriumi, nes išlaikyta Pragaro virtuvės atmosfera ir itališkos tradicijos mane pakerėjo dar kartą.

Rekomenduoju: be abejo, tiems, kurie skaitė "Pragaro virtuvės vaikėzus", tiems, kuriems reikia mažo rimto romano su mažu detektyvo prieskoniu.

Skanaus.

Voverė

9. Kurt Vonnegut " Žmogus be tėvynės"

2009-08-21T01:24:00.000-07:00

Kurt Vonnegut " Žmogus be tėvynės" 2007m., 140 psl.

Voverės knygų lentynoje dar viena šio juodojo humoro ir nepatogių tiesų fanatiko knyga. Šį kartą Kurtas kritikuoja Džordžą Bušą, kartą net palygindamas jį su Hitleriu. Taip pat kuo nuoširdžiausiai niekina Amerikos valdžią ir tikėjimą.

Ši knyga pati pirma iš visų aprašytų lentynoje atsidūrė visai ne netikėtai, o netgi visai planuotai. Po stovyklos vis audžiau mintį, kad būtinai reikia pasiimti šią knygą, o po "Skerdykla nr.5" noras tik dar labiau padidėjo. Štai ir ji.

Knyga tikrai puiki. Sarkastiškas šio geltonsnapio viščiuko ( autorius pats save taip vadina, prisiminkime, kad tuo metu jam buvo 71) kūrinys vertė mane kvatoti, galvoti ir dalintis autoriaus mintimis su aplinkiniais. Manęs jau laukia "Čempionų pusryčiai" (:

Rekomenduoju tiems, kuriems artimas juodasis humoras, sarkazmas ir realus, kritiškas požiūris į dabartinę žmoniją.

Voverė.

8. Gabriel Loidolt " Jakudza"

2009-08-17T13:11:00.000-07:00

Gabriel Loidolt " Jakudza" 2009m., 183 psl.

Japonų Irezumi meistras pasmerktas gyventi vienatvėje, dėl praeities nelaimės, kurioje apdegė veidą. Meistras jis geras, žmonės patys jį susiranda. Vieną vakarą prie jo staliuko kavinėje prisėda šiaurietiškos išvaizdos moteris ir prašydama tatuiruotės pasiūlo milžinišką avansą. Jis pakerėtas nulių ir gražios moters, sutinka. Taip prasideda keista jų istorija, kurios kulminacija turėtų būti nostalgiškai laiminga ir išspaudžianti ašarą.

Knyga atsidūrė rankose vėlgi, atsitiktinumo dėka. Šį kartą kaltas buvo praeitą vasarą skaitytas "Jakudzos mėnulis". Imdama galvojau, kad tai naujas "Jakudzos mėnulio" leidimas. Juk net viršeliai panašūs! Perskaičiau knygą lengvai, greitai. Sėdėdama kieme ir skaitydama šalau, tačiau pajutau tik tada, kai buvo sunku puslapį perversti. Taip, knyga įtraukia. Tačiau perskaičius nepalieka nė lašelio minčių ar apmąstymų. Tai tik dar vienas įrankis japonų kultūrai pažinti, šiuo atveju irezumi meno srityje.

Rekomenduoju tiems, kurie nori rimto, trumpo, "japoniško", bei neįpareigojančio skaitalo vėlam vakarui, ar ankstyvam rytui.

Voverė.

7. Kurt Vonnegut "Skerdykla nr.5"

2009-08-17T00:48:00.000-07:00

Kurt Vonnegut "Skerdykla nr.5" 1969m., leidimas 2008m., 186 psl.

Jau keletą metų vis planuoju nusipirkti visas knygas, kurios nors truputėlį pakeitė mano požiūrį, mintys, ar gyvenimo supratimą. Šis Vonneguto romanas be jokių abejonių atsidurs tarp šių knygų.

"Šis romanas savo telegrafiškai šizofrenišku stiliumi primena apysakas, paplitusias Tralfamadorijos planetoje, iš kurios atlekia skraidančios lėkštės." Rašo pats autorius.

Bilis Piligrimas slidinėja po laiką, II pasauliniame kare, savo senatvėje, laike, kai buvo pagrobtas ateivių ir gyveno uždarytas kartu su pornografijos žvaigžde, zoologijos sode ir tada, kai buvo subombarduotas Drezdenas.

Tai ne eilinis romaniūkštis apie karą ir jo tragišką didvyriškumą. Bilis Piligrimas buvo bailys, kokių reta. Ir karas, jo manymu nebuvo toks baisus dalykas, juk nieko nepadarysi dėl žmogaus mirties.

Rekomenduoju tiems, kuriems artimas juodojo humoro, "Dievų miško", tarpgalaktinių kelionių ir II pasaulinio karo mišinys. Jei nelabai intelektualus, tai linksmas ir žiaurus tikrai.

Skanaus.

Voverė

6. Ernest Hemingway "Turėti ir neturėti"

2009-08-10T00:44:00.000-07:00

Ernest Hemingway "Turėti ir neturėti" 2006m., 205 psl.

Visada bijojau Hemingvėjaus kūrybos. Niekada nebuvau nieko skaičiusi, tačiau nuoširdžiai bijojau. Naršant bibliotekoje tikrai gerų knygų į galvą šovė Hemingvėjus ir štai jis čia.

Tai romanas apie jūreivius, končas, Havanoje. Žvejyba, turistinės kelionės jų ir jų šeimos pragyvenimo šaltinis, kol kas. Tačiau nebe išmaitinant šeimos Haris Morganas sutinka su nelegaliu pasiūlymu. Sandėris seka po sandėrio, nelegalūs pergabenimai klesti. Tačiau su juodais pinigais Harį Morganą pasiveja nelaimės, kurios jį ir pražudo.

Turėti ar neturėti. Tai šio amžiaus "būti ar nebūti". Nors romanas parašytas 1937 metais, Hemingvėjaus mintys puikiai tinka dabarčiai.

Rekomenduoju tiems, kurie pasiilgo jūros, Havanos ir filosofijos.

5. Sharon Owens "Taverna klevų gatvėje"

2009-08-10T00:28:00.000-07:00

Sharon Owens "Taverna klevų gatvėje" 2007m., 336psl.

Prisipažinsiu, tingėjau ieškoti, bei bijojau rizikuoti rinkdamasi knygą. Pamačiau ją ir čiupau, nes žinojau ko tikėtis. Tai dar viena šios airių romantikės knyga.

Lilė ir Džekas ja 20metų kartu, Džeko dėdės paliktoje tavernoje. Jie beprotiškai myli vienas kitą, savo gyvenimus ir pačią taverną. Tačiau likus 6 savaitėms iki Kalėdų užklumpa bėdos. Statybų rangovai nori iš pagrindų pakeisit senąją klevų gatvę ir vietoje jos pastatyti didžiulį prekybos centrą. Tačiau Lilė ir Džekas nėra linkę pasiduoti ir sugriauti savo idilišką gyvenimą. Prasideda kova, kuri Lilei ir Džekui kainuoja daug stiklinių, sofą, privatumą, vonią, dingstantį maistą ir net kambarį.

Šios autorės knygas skaityti labai lengva ir skanu. Skaitydama negalėjau susilaikyti ir nubėgau į parduotuvę nusipirkti šokoladu aplietų bandelių :)

Rekomenduoju tiems, kuriems patiko Joanne Harris trilogija, ar "Arbatinė šilkmedžių gatvėje". Dar vienas skanus savaitgalio romanėlis. Skanaus.

Voverė.

4. Frederic Beigbeder "Windows on the World"

2009-08-06T03:28:00.000-07:00

Frederic Beigbeder "Windows on the World" 2004m., 303 psl.

ir štai čia vėl prancūzas su savo milžinišku smakru ir noru parašyti gerą romaną apie tai, apie ką negalima rašyti.

Vienas iš romano veikėjų, Kertju Jorstonas būtent tą, lemtingąją 2001 rugsėjo 11 atsivedė du savo sūnus pusryčiauti į kavinę, esančią 107 Worl trade center aukšte, "Windows on the world".

Kitas veikėjas, pats autorius, praėjus pusantrų metų po tragedijos, pusryčiauja Ciel de Paris kavinėje, esančioje 56 Monparnaso bokšto aukšte, Paryžiuje. Jis, tik pasakotojas, paryškinantis spalvas. Pasakojantis apie Amerikos ir Prancūzijos santykius, Amerikos didybę ir visiems dar primindamas, tai kas įvyko.

"Jie kentėjo 102 minutes - vidutiniškai tiek, kiek trunka Holivudo filmas "
Šis sakinys ant knygos nugarėlės mane privertė mane pasiimti šią knygą. Įpusėjus knygą, aš labai abejojau savimi, ar sugebėsiu ją perskaityti. Ne dėl to, kad ji buvo neįdomi, ne ne. Man buvo baisu. Aš bijojau sapnuoti, tai ką aprašė šis cinikas. Ugnis, nuolaužos, temperatūra, nuo kurios verda vanduo ir lydosi grindys, juodi dūmai, apsvilę, dar gyvi kūnai ir ta nežinia, liksi gyvas, ar ne.

Ėmiau šią knygą tikėdamasi lengvo, neįpareigojančio tačiau unikalaus, juokingo skaitalo. Kaip tik tokio, kokį visada rašo Beigbederis. Tačiau gavau knygą, nuo kurios plaukai šiaušėsi. Tai ne 100 psl variacija meilės alkoholio ir sekso temomis, tai rimtas darbas. Ir Beigbederis įrodė, kad net rašydamas apie tokius dalykus, sugeba išlikti kandus, sarkastiškas ir išsakantis tai, ką visi galvoja, bet ne visi garsiai pasako. Skaitydama, šalia beveik besipilančių ašarų sugebėjau nusikvatoti iš desperatiškų ir debiliškų Kertju Jorstono minčių. Net dabar, po maždaug 12 valandų, kai knyga jau guli perskaityta, aš jaučiuosi taip, lyg pati būčiau tame pastate, degčiau, kvėpuočiau dūmais, bandydama išsigelbėti. Galbūt mane tai taip paveikė, nes Černobylis, Kurskas, Kolumbaina taip pat du pragariški filmai K - 17 ir Pearl Harboras pasūdė mano baimes, į knygos įvykius įveldami savo tragedijos prieskonių.

Rekomenduoju tiems, kuriems pabodo naivūs romanai su laiminga pabaiga. Tiems, kuriems reikia faktų, kraupios tiesos ir visų išsakytų minčių. Mirties, tragedijos ir to, ką žinome visi.

p.s. pirmą kartą man rašyti taip sunku. Dar dabar jaučiu tą siaubingą knygos svorį likusį gulėti ant pečių ir slegiantį mane. Atsiprašau, jei to per daug, jei tai buvo per daug asmeniška. Įdedu du knygos viršelius. Pirmąjį, lietuviškos knygos versijos. Ir antrąjį, čia.

Voverė

3. Ben Elton "Mirtis Tupykloje"

2009-08-01T13:26:00.000-07:00

Ben Elton "Mirtis Tupykloje" 2004 m., 320psl.

Pasakysiu jums nuoširdžiai. Taip, mane sugundė pavadinimas. Jis pasirodė truputį absurdiškas, tačiau kaip tai ir paskatino ištraukti ją iš lentynos. Užteko perskaityti pirmąjį puslapį ir knyga jau gulėjo tarp kitų krūvelėje.
"Namų areštas 3" absurdiškas realybės šou. 10 žmonių, 5 vaikinai ir 5 merginos užsidaro į namą 9 savaitėms , kurį visą parą filmuoja 30 Tv kamerų, viską seka 40 mikrofonų ir dar nežinia kiek dirbančio personalo už veidrodinių sienų, vien dėl išsvajotojo prizo - pusės milijono.
Name tautų, kultūrų ir pažiūrų mišrainė. 27 realybės šou dieną, įvyksta tai, ko niekas nesitikėjo. Žmogžudystė. Stebint keliems milijonams žiūrovų internete, žudikas lieka neatpažintas.

Rekomenduoju tiems, kurie yra išsiilgę detektyvų, nori dar kartą įsitikinti realybės šou tuštybe arba ruošiasi ką nors užmušti tiesioginiame eteryje (:
Sėkmės.

Voverė (:

2. Sharon Owens "Arbatinė Šilkmedžių gatvėje"

2009-08-01T13:00:00.000-07:00

Sharon Owens "Arbatinė Šilkmedžių gatvėje" 2006 m., 320psl.

Ši knyga mano krūvelėje atsidūrė visiškai netikėtai. Ėmiau pačią pirmą po ranką pasitaikiusią knygą iš visos Cappuccino serijos. Gavosi taip, kad paėmiau šią. Ir skaitydama visai nesigailėjau. Nes ji buvo skani!
Jei jums pasirodė keista, kaip knyga gali būti skani, aiškinu.
Joanne Harris "Šokoladas" buvo saldus iki kartumo ir šiltas. Šokolado tęsinys "Gervuogių vynas" buvo toks, koks knygos viršelis. Skanus, tačiau per švelnus. Truputėlį salstelėjęs. O "Arbatinė Šilkmedžių gatvėje" buvo skani, kaip varškės pyragas su vyšniomis, nupieštas ant viršelio.

Rekomenduoju tiems, kurie ieško ramios, nuoširdžios knygos prie arbatos ar kavos puodelio, ramų savaitgalį. Skanaus (:

Voverė

1. Frederic Beigbeder "Trenkto jaunuolio memuarai"

2009-08-01T12:34:00.000-07:00

Frederic Beigbeder "Trenkto jaunuolio memuarai" 2005 m., 116psl.

Niekad nemėgau Beigbeder'io knygų. Pirmą kartą nuo jo" atpurtė" perskaičius "Meilė trunka trejus metus", kuri buvo pernelyg šlykšti ir per daug vulgari. Po jos sekė "14.99 euro", kurią man įsiūlė mama. Po šios šventai tikėjau, kad tai buvo paskutinė mano perskaityta šio "literatūros chuligano" knyga. Nes to vyruko minčių man buvo daugiau, nei apstu.
Tačiau bibliotekoje visai netyčia atsidūriau prie raidės "B" ir gavosi taip, kad pirmoji rankose atsidūrė, kaip tik ši knyga. Perskaičiau ją greitai, kvatodamasi iš jo meilės istorijos ir žavėdamasi šio prancūzo sarkazmu.
Knyga skaitosi labai lengvai, siužetas nėra sunkus. O prietrankos Marko Maronjė gyvenimas kupinas netikėčiausių atsitikimų, alkoholio, draugų ir pašėlusių, "stogą raunančių" vakarėlių.

Rekomenduoju tiems, kuriems pabodo rimtos knygos. Kai norisi kažko aštraus, bet siaubingai linksmo. Ar tiesiog šmaikščiai paskaityti, ką šiuolaikinis vyras galvoja apie meilę.

Voverė (:

Įvadas

2009-08-01T12:19:00.000-07:00

Sveiki.
Ineta visada pykdavo, kad niekada nesurašydavau knygų, kurias esu perskaičiusi. Bet juk geriau vėliau, negu niekada.
Čia aš aprašysiu visas knygas, kurios dabar guli perskaitytos namie ir pažadu ne tik sau, bet ir Jums, kad stengsiuosi aprašyti kiekvieną perskaitytą knygą. Tai bus ne recenzijos. Tai bus tik mano nuomonė apie knygas. Labiau man pačiai, o ne visiems. Tačiau naiviai tikiuosi, kad Jums tai pravers taip pat (:
Nepažadu, kad įrašai bus periodiški, bet visomis jėgomis stengsiuosi rašyti.
Palinkėkite man sėkmės (:

Voverė